Už grotų: Pravieniškių kasdienybė be veidų

Visi girdėjo, bet retas matė kalėjimą iš vidaus. Pirmą kartą po darbo grįžau namo tyloje. Šis fotoistorijos reportažas iš Pravieniškių pataisos namų — be veidų, be asmeninių istorijų, tik akimirkos iš uždaros, ne visiems matomos realybės.

Kiekviena durų spyna čia turi savo istoriją, o tylūs koridoriai saugo praeities aidus. Įkalinimo kasdienybė — tai ne tik grotos ir betoninės sienos, bet ir rutina, apibrėžianti laiką: pasivaikščiojimo valanda, griežta tvarka, vienodi judesiai. Kai kam tai keli metai, kitiems — visas gyvenimas.

Šios nuotraukos — nebylus pasakojimas apie erdvę, kurioje laikas teka kitaip, kur laisvė tampa prisiminimu, o ateitis — nežinomybe.